Artėjant dar vienai smagiai šventei – vaikų velykėlėms, į šventinį rytmetį susirinko mažieji „varpeliukai“.
Miško pakrašty gyveno mama su dukra, artėjant šventėms juodvi ruošėsi marginti kiaušinius, tačiau nutiko bėda….dingo spalvos. Nejau šventės nebus!? Tačiau miškas juk ne paprastas, čia gyvena skruzdėlytės ir dar daug daug kitų pievos gyventojų vabaliukų, o kur dar darbščiosios bitutės… Net lietaus lašeliai ir tie stebuklingi, ne tik palaistė gražias, spalvingas gėlių galveles, bet padėjo mamai ir jos mielai dukrelei išgelbėti Velykėles padovanodami po spalvą. O kur dar smagios dainelės ir žaidimai… ir štai margučiai nudažyti.
Kitoje miško pusėje gyveno Velykų kiškių šeimyna. Jie taip pat dažė dažė margučius, ir jau rodos darbas baigtas, tik bar bar į dureles, o čia putpelių kiaušinių siunta atėjo. Tik kaip gi juos nudažyti, dažai tai baigėsi?! Teko kiškienei keliauti į mišką ir ieškoti spalvų. Miško gyventojai draugiški, linksmi, geri. Nepaprasto upelio gyventojos žuvytės, žaliosios varlytės, geltoni, švelnūs tarsi pūko kamuoliukai viščiukai, giminaičiai kiškiai ir padangių sergėtojai paukšteliai padovanojo kiškienei po vieną spalvą ir štai putpelių kiaušiniai bus nudažyti.
Daug smagių dainelių, gražių šokių ir nuoširdaus juoko skambėjo šiandien salėje pas mažuosius „varpeliukus“…
